- brūžėti
- brūžė́ti, -ė́ja, -ė́jo žr. brūžuoti 1: Ką ten brūžė́ji? Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bružėti — bružėti, brùža, ėjo intr. su triukšmu eiti, važiuoti, bildėti, grūstis: Žmonės brùža į jomarką Ldvn. Važiuoti, raiti, pėsti – visi bružėjo miestan Sn. Kad ėmė bružėti keliu vežimai, vienas paskui kitą Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
atbružėti — atbružėti, àtbruža, ėjo intr. atbildėti, atsigrūsti: Kad atbružėjo apie kelias dešimts milžinų (ps.) Vlk. bružėti; atbružėti; įbružėti; pribružėti; subružėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrūžėti — žr. išbrūžuoti: Išbrūžėjau šniūrą, kad slidesnis būtų Ml. brūžėti; išbrūžėti; pabrūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabrūžėti — žr. pabrūžuoti: Pabrūžėk virvę, kad spalių nebūtų Ml. brūžėti; išbrūžėti; pabrūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pribružėti — pribružėti, prìbruža, ėjo intr. su triukšmu prieiti ar privažiuoti, prigužėti: Pribružėjo pilna pirčia cigonų Rdm. O žmonelių kad pribružėjo – keliai linko Vlk. bružėti; atbružėti; įbružėti; pribružėti; subružėti … Dictionary of the Lithuanian Language
subružėti — subružėti, sùbruža, ėjo intr. Švn su triukšmu sueiti: Visi subružėjo pirkion Nmn. bružėti; atbružėti; įbružėti; pribružėti; subružėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įbružėti — įbružėti, į̃bruža, ėjo intr. su triukšmu įeiti ar įbėgti: Vaikai įbružėjo vidun – ore lietus pradėjo lyti Rud. bružėti; atbružėti; įbružėti; pribružėti; subružėti … Dictionary of the Lithuanian Language